
Susitinku seniai matytą pažįstamą, dviejų dukrų mamą. Vietoj labas ji man žiebia žiūrėdama tiesiai į akis:
O aš tai prieš ten visokį fymynizmą!
Prireikia kelių sekunčių, kad suprasčiau, ką ji turi omeny.
Tai tu gailiesi, kad augini mergaites, o ne berniukus?
Nu ne, aišku ne. Man nesvarbu, džiaugiuosi, kad auginu dukras, man visai nesvarbu, berniukai ar mergaitės, svarbu, kad sveiki ir laimingi vaikai būtų.
Ką veikia tavo dukros?
Vyresnioji studijuoja programavimą, mažoji menininkė, planuoja stoti į aktorinį. Bet ne Lietuvoje, nes čia žinai, baisus požiūris į aktores.
O tu nemanai, kad moterys neturėtų studijuoti universitete tokios vyriškos specialybės?
Žiūri ir tyli. Pagaliau sako:
– Kas per nesąmonė! Aišku nemanau.
– O tėvas davė leidimą jaunėlei važiuoti į užsienį?
– Kokį dar leidimą? Jai nereikia tėvo leidimo.
– Tai gal ji ištekėjusi ir vyras parašė leidimą?
– Gal tu juokauji?
– Kol nebuvo FYMYNIZMO, moterims reikėjo tėvo ar vyro leidimo išvykti, o universitete irgi negalėjo studijuoti, taip pat negalėjo balsuoti…
– Tai gal čia senovėje…dabar to nebereikia.
– O tu žinai, kad moterys ir šiandien uždirba mažiau nei vyrai už tą patį darbą? Manai, taip ir turi likti?
– Nu ne, nemanau. Taip neteisinga.
– O tu norėtum, kad tavo dukrų svarbiausias gyvenimo tikslas būtų savo vyrui patarnauti?
– Baik tuos juokus! Aišku norėčiau, kad jų vyrai nešokdintų, o būtų
Via:: Bloga veganė