21 Jun

Šaltas kavos ir rožių limonadas

Kavą mes abi mylim jau seniai, bet kuo toliau, tuo sunkiau mums su ta kava įtikti. Galit mus vadinti snobėm arba bazurstvom, bet mes jaučiam didelį skirtumą tarp kokios nors priplėkusios, praeitam amžiuj į smėlį sumaltos degėsinės “kavos” ir šviežiai, vietoje paskrudintų, rūšinių, skonių ir aromatų įvairove pasižyminčių kavos pupelių. 😁
Todėl labai džiaugiamės, kad Lietuvoje turime aukštą kavos kultūrą, daug gamintojų, skrudintojų, entuziastų, kurie veža, skrudina ir ruošia geriausias kavas iš viso pasaulio. O vasarą atsigaivinti siūlom su šaltu kavos limonadu.



2 porcijoms reikės:

  • 20 g šviežiai skrudintos ir maltos kavos
  • 170 g vandens
  • 170 g rožių limonado
  • 2 a. š. klevų sirupo
  • 6 ledukų
Ką daryti?
  • Užvirtą vandenį palikti kelioms minutėms, kad šiek tiek atvėstų.
  • Kavą užpilti 170 g vandens ir po 3 minučių nukošti arba nuspausti french pressu. Kavą atvėsinti.
  • Į stiklines supilti perpus padalintą kavą, po 85 g šalto limonado, po šaukštelį klevų sirupo ir sumesti ledukus.
Skanaus! Beje, Kaune mes kavą renkamės pas Veroniką kavinėje-skrudykloje „Blue eyes roastery“. Šįkart mėgaujamės etiopiškomis pupelėmis, mmm, o pati skrudintoja pati labai maloni, visad sunku išeiti iš šios vietos 😀 Tai buvo tikra ir nuoširdi rekomendacija.

Skaityti toliau…

Via:: Mi ir Do virtuvė

19 Jun

Meškiukas Jonciukas jau didelis

european-brown-bear-3366190_1920

„Mama, o kada aš būsiu didelis?“ – vieną dieną paklausė meškiukas Jonciukas. Jis labai norėjo būti suaugęs. Svajojo būti toks didelis kaip tėtis ir turėti tokias pat stiprias letenas bei aštrius nagus, kad galėtų vienas eiti gylyn į mišką. Mamytė pažiūrėjo į jį, atsiduso ir šiek tiek pagalvojusi tarė: „Žinai, Jonciuk, didelis tu būsi jau labai greitai. Pirmiausia tu nustosi gerti pienelį ir kartu su tėte dažniau eisi į girios gilumą. O dar po kelių žiemų tapsi suaugusiu dideliu meškinu ir tuomet…“ „…galėsiu eiti vienas?“ – mažylis net spurdėjo iš nekantrumo. „Taip“ – atsakė didžioji meška – „tada jau galėsi“.

Jonciukas dėliojo į krūvelę kankorėžius ir mėtė į ją akmenukus, kad kankorėžiai kuo labiau išsilakstytų į šalis. Tai buvo jo mėgstamiausias žaidimas. Šio žaidimo kažkada jį išmokė iš kitoj kelio pusėj esančios girios jo aplankyti atvykęs senelis. Kadangi mamytė turėjo saugoti guolį arba ieškoti maisto, negalėjo taip dažnai palydėti Jonciuko pas senelius. O vieno jo neišleisdavo, mat jis dar per mažas. Mama bijojo, kad jos meškiuką gali partrenkti automobilis ar pačiupti medžiotojai. O ir pats Jonciukas dar šiek tiek bijojo. Ne, jis tikrai nebuvo bailiukas, tiesiog buvo protingas ir atsargus bei nenorėjo palikti mamytės.

<img data-attachment-id="1265" data-permalink="https://4seasonsfamily.org/2018/06/19/meskiukas-jonciukas-jau-didelis/kragenbar-2448071_1920/" data-orig-file="https://4seasonsfamily.files.wordpress.com/2018/06/kragenbar-2448071_1920.jpg?w=663" data-orig-size="1920,1280" data-comments-opened="1" data-image-meta='{"aperture":"0","credit":"","camera":"ILCE-6300","caption":"","created_timestamp":"0","copyright":"","focal_length":"0","iso":"100","shutter_speed":"0.0015625","title":"","orientation":"0"}' data-image-title="kragenbar-2448071_1920" Skaityti toliau…

Via:: Apie žirnį, avinžirnį ir pupą

14 Jun

Trys metai. Akistata su savimi

Birželis mūsų namuose yra švenčių mėnuo, kadangi visi trys namų dvikojai gyventojai esame gimę šį mėnesį. Šiuo metu sparčiai artėja Jono gimtadienis. Trečiasis. Žinote ką tai reiškia? Artėja mano „atostogų“ pabaiga. Šie trys metai man buvo ne tik auginimo ir priežiūros, bet ir pačios augimo. Teko patirti kelis pakilimus ir nuosmūkius, eiti pirmyn, paskui kelis žingsnius atgal, galiausiai vėl pirmyn ir štai – esu čia, kur esu, tokia, kokia esu. Atėjo laikas akistatai.

Didžiausias mano baubas pastaruosius du metus buvo grįžimas į darbą. Turbūt pirmą kartą tai tiesiai šviesiai pasakiau. Liūdna ir pikta darosi vien įsivaizduojant, kaip kasryt turėčiau iš miegų kelti Joną, skubiai pati ruoštis, plėšt jį nuo savęs, kad netrukdytų man, ragint greičiau ruoštis, nuvest į darželį ir palikt iki vakaro. Tada belstis per kamščius darban, ten daryt neaiškų ką, pasiėmus Joną iš darželio vėl per kamščius brautis namo, ruošt vakarienę, išvest šunį, kažką pažaist, maudyt, guldyt miegot, pačiai tik palįst po dušu ir vargšui vyrui tik labanakt palinkėt. Taip, namuose jaučiuosi pavargusi. Man tikrai nusibosta nuolatinis tampymas, dėmesio reikalavimas, žaidimai, kurių nemėgstu, rutina, kasdienės derybos dėl bet kokio menkniekio. Bet išgirdus „eik į darbą, palengvės“ net supurto. Ypač kai žmonės siūlo darbą patys nieko nenutuokdami apie jo pobūdį Skaityti toliau…

Via:: Apie žirnį, avinžirnį ir pupą

12 Jun

Odė obuoliams ;)

Sveiki, draugai! Senokai jums rašiau. Ne dėl to, kad neturėčiau ką pasakyti. Tiesiog vis neapsispręsdavau, ką turėčiau naudingo parašyt. Ir štai skaitydama T. Colin Campbell ir Howard Jacobson knygą “Visuma“, supratau, kad tai būtinai turiu parašyti. Beje, ši knyga ne ką prastesnė už Kinijos studiją.

Rekomenduoju šią knygą akiračio praplėtimui – kad būtų lengviau susigaudyti, kai eilinį kartą mokslininkai ką nors naujo atranda ir suglumina mūsų jautrius protus.

Viename iš knygos skyrelių pasakojama apie gydytoją Rui Ha Liu, kuris su savo tyrėjų komanda kaip tyrimo objektą pasirinko obuolį – ištyrė vitaminą C ir antioksidacinį jo poveikį. Jie nustatė, kad 100 gramų šviežių obuolių daro tokį patį antioksidacinį poveikį, kokį padarytų 1500 gramų vitamino C (tai maždaug tris kartus daugiau nei tipiška vitamino C papildo tabletė). Tačiau kai tyrėjai atliko cheminę analizę, jie aptiko, kad 100 gramų obuolio turi tik 5,7mg vitamino C. Vadinasi, obuolio visumos antioksidacinis poveikis yra 263 kartus stipresnis nei iš tos visumos išimto vieno elemento poveikis. Kitaip sakant tas vienas izoliuotas elementas padaro mažiau nei 1% antioksidacinio poveikio. O 99% atsakingi kiti elementai panašūs į vitaminą C. Vitaminas C veikia daug stipriau, kai patenka į organizmą su savo natūralia visuma.

Mitybos procesas yra holistinis – organizmo Skaityti toliau…

Via:: Sveikatos beieškant!

11 Jun

Lubinų ledai su sausainiais ir karamele

Po trumpos vėsos į mūsų kiemus grįžo šilta vasara. O ką gi daryti tokiu oru, kai spigina saulė, danguje – nė debesėlio ir kakta pamažėle slenka prakaito lašas? Vieni gaivinasi gerdami šaltą arbatą, vandenį su vaisiais ir uogomis, kiti – šokdami paplaukioti į upę ar ežerą. O mes nutarėme atsigaivinti paragaudami veganiškų lubinų ledų “
Iš lubinų pagaminti produktai – jau nebe naujiena; galima rasti veganiškų lubinų kepsnių, taip pat anksčiau buvo išragauti šokoladiniai ir braškiniai lubinų ledai, tačiau ne iš vieno žmogaus teko girdėti, jog braškiniai ledai turi keistą poskonį. Jei tai tiesa, tai naujausių ledų jokiais blogais dalykais apkaltinti tiesiog neįmanoma, nes jie… tobuli? Šie ledai – gan rieboki, lyginant su visokiausiais šerbetais ir sojų ledais – galbūt tokį įspūdį sustiprina karamelė ir sausainiai? Bet jokių pašalinių nepageidautinų skonių tikrai čia nėra, o ragaujantiems net nekiltų įspūdis, jog ragaujamas veganiškas desertas! Sausainiai ir karamelė – gan abstraktu; bet jei pažįstate speculoos sausainius bei irisus (ar vegan karvutes!), tai jų skonius šiuose leduose ir atpažinsite. Viskas susipina į puikų derinuką, ne tik atgaivinantį karštą vasarą, bet ir pamaloninantį sielą savo švelniu saldumu.

Tiems, kam rūpi ne tik skonis, bet ir sudėtis – skubame pranešti: jei sergate celiakija, ar Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

09 Jun

Žirnių / avinžirnių gaivios salotos

Ypač sočios ir labai gaivios salotos, lengvai pagaminamos. Mūsų šeimynėlę sužavėjo toks paprastų produktų derinys. Sotumas garantuotas! Receptas: 3 puod. jau išvirtų žirnių (neskaldytų) / arba avinžirnių 250g pievagrybių 3 nedideli agurkai pundelis ridikėlių pundelis svogūno laiškų sauja kepintų saulėgrąžų druska „Alpen bergkern“ Veiksmas: 1. Pievagrbius pakepinti su lašeliu riebalų. […] Skaityti toliau…

Via:: Vegan Pipiras

07 Jun

Naminiai burgeriai

Namuose pagaminti burgeriai patys skaniausi! O mūsų šeimynėlė juos mėgsta labai! Šį kartą recepte rasite naminės mocarelos receptą, bandelių ir pačio kepsnelio. Viskas lengvai pagaminama, ooo jau skonis super! Anakardžių tepamas sūrio (mocarela) receptas čia. Pačios pačiausios burgerių bandelės receptas čia. Receptas: 250g avinžirnių 5 vnt pievagrybių 1 raudona paprika […] Skaityti toliau…

Via:: Vegan Pipiras

05 Jun

Brooklyn Brothers picerija Vilniuje

Kai geri orai, galima su šeimynėlę leistis į kelionę – Vilnių. Tikslas buvo aplankyti naują piceriją su nauja veganiška pica, kurios tikrai nebuvome dar ragavę! Kaip žinote, jų picos visiškai kitokios, tuo norėjome įsitikinti ir patys! Taip, kalbu apie Brooklyn Brothers picerija, adresu Verkių gatve 29, Vilnius! Vidus nėra labai […] Skaityti toliau…

Via:: Vegan Pipiras

04 Jun

Kokosinis tinginys (vegan / be pieno produktų)

Jau kaip tradicija per šventes dauguma gamina gamina tinginį. Tačiau įprastame tinginyje yra pieno produktų bei jame esančio didelio kiekio cukraus. Mūsų šeima pagamino be cukraus (išskyrus pačiuose sausainiuose esančiu cukrumi) ir pieno produktų tinginį. Mums jis patiko net labai. Pavyko tvirtas ir žinoma gardus! Receptas: 420g gaidelio sausainių (tradicinių) […] Skaityti toliau…

Via:: Vegan Pipiras

03 Jun

Mokymasis namuose. Mano patirtis dvyliktoj klasėj

studying-951818_1920

Birželis – egzaminų studentams ir abiturientams metas. Pagalvojau apie tai todėl, kad savo antrus metus naudojamame darbo kalendoriuje šiomis dienomis randu praeitų metų užduotis: perskaityti straipsnį x, parašyti darbo dalį y, susisiekti su dėstytoju, egzaminas, gynimas ir pan. Šiemet viso to netenka patirti (kažin ar ilgam), bet pastaruoju metu vienu ar kitu aspektu tenka prisiminti savo paskutiniuosius metus mokykloje. Nors tai buvo labai nemaloni patirtis, bet gavau daug pamokų, apmąstymų, įkvėpimo ir kai kurių ne tokių gerų dalykų, kurie šiandienos temai netinka. Domiuosi homeschooling‘u, kartais apie tai pasišnekame su vyru. Lyg ir sutariame, kad su pradinukais daugmaž aišku, gali juos mokyti pats, nes turi tam pakankamai kompetencijos. Tačiau kalbant apie vyresnes klases mūsų požiūriai išsiskiria. Papasakosiu apie savąjį, suformuotą mano patirties būnant dvyliktoke.

Tam, kad Tu, skaitytojau, suprastum mano pagrindinę mintį, turiu pasakyti, kas nutiko. Pirmas porą rugsėjo savaičių su šeima buvome išvykę kasmetinių atostogų prie jūros. Taigi, pusę mėnesio praleidau. O paskui vieną gražią rugsėjo 24 dieną atsikėlusi ryte ruoštis mokyklai taip į ją ir nenuėjau… iki gruodžio 8-osios. O ir į ją nuėjusi paskui gana dažnai praleisdavau pamokas. Dabar nesvarbu kodėl. Didžiąją dalį to viso namuose praleisto laiko visiškai nesimokiau, kartais paskaitydavau kokią nors nesąmonę iš privalomos lietuvių literatūros, Skaityti toliau…

Via:: Apie žirnį, avinžirnį ir pupą