13 Jan

Vegevėdarėliai

Nėra nieko neįmanomo – tariau sau vieną dieną – ir nupėdinau į virtuvę gaminti… veganiškų vėdarų!

Kas nepamena vaikystės, kai į dvokiančias žarnas tetos kimšdavo bulvių masę, suraitydavo iš jų kringelį ir čirškindavo orkaitėje, po namus paskleisdamos įsimintiną kvapą. Jei gyvenate sovietiniame devynaukščiame name, kertu lažybų, kad karts nuo karto tuo įsimintinu kvapu jus apdovanoja ir kaimynai…

Turiu prisipažinti, kad dešra – ne kaip patiekalas, o maisto paruošimas/pateikimas – man labai patinka. Sojos dešrelės, rūkytos seitano dešros, žirnių miltų “šlapenka” – valgysiu viską. Gaila, kad veganiškas/vegetariškas dešras reikia kimšti į plastiką… O kaip su kitokiom dešrom, t.y. bulviniais vėdarais? Pats žiemos įkarštis, pats bulvių valgymo sezono pikas! Jei galima pergudrauti pačius gudriausius ir iš augalinių produktų sukurti “krevetes” ar “viščiukus”, gal galima sukurpti ir “žarnas”?..
Ilgai neerzinsiu ir išduosiu atsakymą – taip!
Bet… kaip?
Laimei, iš savo klajonių sykį parsivežiau ir į spintelės tamsų kampą užkišau sojos plėvių. Karts nuo karto jų atsiranda ir Lietuvos vegeshopuose. Štai jums ir augalinės “žarnos”! Ir jos kitaip nei tos, kuriose kaupiasi gyvūnų kakučiai, neturi to įstabaus nosį riečiančio kvapo! Valio!
Išsprendus didžiausią vegevėdarų bėdą, raitomės rankoves ir kimbam į darbą.
Reikės (2 porcijoms):

4 sojos plėvių
1 kg bulvių tarkio
pagal skonį druskos, pipirų, krapų
1/2 šaukštelio rūkytos paprikos
aliejaus
Paruošimas:
Užmerkti sojos plėves vandenyje ir Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

07 Jan

Koldūnai su avinžirniais ir riešutų sviestu

Koldūnų gaminimas mums yra visos dienos atrakcija. Paprastai juos gamina Milda – ne paslaptis, kad ji pas mus yra geriausiai įvaldžiusi miltinius produktus, o aš tiesiog vaikštau iš paskos, viską tvarkau, plaunu, nepastebimai suvalgau pusę įdaro ir vis klausinėju, ar dar ilgai reikės laukt (nes jau 17 valanda, o pietų kaip nėra, taip nėra 😞. Bet kai jie jau lėkštėse… Šiltutėliai, minkštutėliai, o tas avinžirnių įdaras… Tas gaivus padažas… Vajezau. Tikrai labai rekomenduoju išbandyti mūsų įdarą – derinys iš pradžių gal pasirodys keistas, bet, patikėkit, jis puikiai veikia šiame patiekale.
Na, gana liaupsių, laikas veikti – žodis suteikiamas Mildai!

Skaityti toliau…

Via:: Mi ir Do virtuvė

07 Jan

Vapiano degustavimas

Visų pirma, smagu jau vien tai, kad “Vapiano” patys pasikvietė mus (
Lęšių sriuba (3,7 €) – “šilta žiemiška raudonųjų lęšių sriuba”. Ir ji tikrai šildanti, nes labai švelnaus ir smagaus aštrumo – tobulo man, aštraus maisto prisibijančiai. Tobulas aštrumas gaunasi, pasirodo, nenaudojant aitriųjų paprikų miltelių, bet naudojant truputėlį pačios aitriosios paprikos, kuri dedama pačioje pabaigoje. Lęšiai, morkos ir svogūnai supjaustyti smulkiai, tad labai patiks, mėgstantiems trintas sriubas. Norėtųsi nebent daugiau žalumynų iki tobulumo (visada jų norisi, o ypač žiemą!), nes pasigendu minėtų kalendrų.

Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

30 Dec

"KingWinn" - kol kas dar tikrai ne "win"

Visai neseniai Kaune atsidarė vaflinė, pasivadinusi “
Pirmiau staliuką pasiekė draugės vaflis. Jį nužiūrėjau, piktai pašnairavau į tą kietą kivio kotelį, o tada supratau kad ne tik matau, ko nereikia, bet ir nematau to, ko reikia: ant vaflio trūko ledų. Parodžius šitą bėdą bėdelę, darbuotojos ją greit ištaisė, o draugė ėmė kirsti vaflį. Tik jos veidas neatrodė labai laimingas – nors obuolių šerbetą išgyrė ir sakė, kad jis pats geriausias, kokį tik teko valgyti Lietuvoje (o tai tikrai rimtas komplimentas, nes skanaus šerbeto Lietuvoje tikrai nesu valgiusi), bet pats vaflis… paklausiau, ar panašus į tuos, katruos jai teko ragauti Belgijoje – atsakymas neigiamas. Gal dėl to kad vaflis veganiškas?.. Ragauju gabaliuką ir aš – tikrai kažkas ne taip… Įpusėjus vaflį (o man saviškio dar nesulaukus), paaiškėjo ir antra bėda bėdelė – tik daug rimtesnė – vaflio viduje – žalia tešla. Štai kame replės ir tas keistumas… kadangi nesam kokios žaliavalgės, jog žalius vaflius graužtumėm, grąžinam jį atgal (čia reikia pagirti darbuotojas – patirti nemalonumai kompensuojami ledais, o po kiek laiko, draugė sulaukia ir tinkamai iškepto skanaus vaflio, valio!).

Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

22 Dec

Trinta keptų moliūgų ir česnakų sriuba

dscf3480-copy

Moliūgų sriubą išmokau virti gyvendama Ciuriche. Mano gast mama Edit kartą ją pagamino kaip kažką savaime suprantamo, bet man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ragavau tokios skanios trintos sriubos. Kai grįžau į Lietuvą, kokius metus bent kartą per mėnesį virdavau tokią moliūgų sriubą, nes niekaip negalėdavau jos atsivalgyt.

Bet prieš kelias savaites nusprendžiau, kad praėjus tiek metų atėjo laikas pagerinti šitą receptą. Gal dingusi baimė eksperimentuoti, o gal atsiradęs pasitikėjimas savimi virtuvėje sakė, kad galiu padaryti savo gast mamos receptą dar geresnį. Ir nesigirsiu pasakydama, kad man pavyko. Pavyko taip gerai, kad net nereikėjo grietinėlės, kuri visada būdavo privalomas moliūgų sriubos ingredientas. Tikiu, kad jums ji bus lygiai tokia pat skani kaip ir man.

Už tokį skanų moliūgą dėkoju nuostabiai draugei Justei ir jos mamai: Skaityti toliau…

Via:: Ne vištienos kepsnelis

22 Dec

Kas naujo Vilniuje ir Kaune?

Visada galvojau, jog veganizmui tapus mainstream‘u, pirmiausiai atsiras daug namų gamybos tofu. Ir didelei mano nuostabai, iš vegan basic produktų (apie visokias sojos dešras ir pan. nekalbu) anksčiau atsirado… tempeh!
Pirmą kartą tempeh paragavau atvežtos iš Lenkijos ar Čekijos, nešviežios, marinuotos ar rūkytos, ir skonis pasirodė esąs bjaurus, tikrai bjaurus. Tad Lietuvoje tempeh nebuvo – ir netrūko.
Gyvenant Amsterdame, kur iš prekybos centro kinų kvartale ėsdavau įvairiausią tofu ir kitus įdomius produktus, pardavinėjo ir šviežią tempeh. Puskilogramis kainavo apie 1,5 €, tad nutariau suteikti jai dar vieną šansą. Ir ką jūs sau galvojate – šviežia tempeh nė kiek nepanaši į tą, kurią ragavau pirmąjį kartą. O grįžus į Lietuvą, tempeh tapo ta viliojančia egzotika, kurios praktiškai niekur neįmanoma gauti – belieka tik svajoti, svajoti…
Ir štai vieną gražią dieną (nors veikiau negražią – jau buvo ruduo) pamatau, jog čia, Lietuvoje atsirado namų gamybos tikros šviežios tempeh! Ji užvadinta Preston’s tempeh ir gaminama Vilniuje. Įsigyti galima sostinėje, bet galima tartis dėl atvežimo ir į Kauną bei Klaipėdą. Pakuotė, žinoma, ne tokia didelė ir ne tokia pigi kaip Olandijoje (250 g kainuoja 2 €), bet oooo vaikyti! Pati pačiausia ir pati puikiausia!

Pamarinavus tempeh su aštriu parduotuviniu marinatu galima ją pakepinti keptuvėje Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

20 Dec

Trinta keptų moliūgų ir česnakų sriuba

dscf3480-copy

Moliūgų sriubą išmokau virti gyvendama Ciuriche. Mano gast mama Edit kartą ją pagamino kaip kažką savaime suprantamo, bet man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ragavau tokios skanios trintos sriubos. Kai grįžau į Lietuvą, kokius metus bent kartą per mėnesį virdavau tokią moliūgų sriubą, nes niekaip negalėdavau jos atsivalgyt.

Bet prieš kelias savaites nusprendžiau, kad praėjus tiek metų atėjo laikas pagerinti šitą receptą. Gal dingusi baimė eksperimentuoti, o gal atsiradęs pasitikėjimas savimi virtuvėje sakė, kad galiu padaryti savo gast mamos receptą dar geresnį. Ir nesigirsiu pasakydama, kad man pavyko. Pavyko taip gerai, kad net nereikėjo grietinėlės, kuri visada būdavo privalomas moliūgų sriubos ingredientas. Tikiu, kad jums ji bus lygiai tokia pat skani kaip ir man.

Skaityti toliau…

Via:: Ne vištienos kepsnelis

19 Dec

Kalėdiniai triufeliai

dscf3509-copy

Artėjant Kalėdoms artėja ir semestro pabaiga. Mano Kalėdos artėt pradėjo lapkričio pradžioj, kai per aktualių ir nukeliamų darbų kiekį nebegalėjau galvoti daugiau nieko apart to, kaip pabaigti šitą paskutinį mokslo semestrą. Todėl atsiprašau, kad receptų gamyba sustojo. Ji sustojo ne tik bloge, bet ir gyvenime. Tai supratau tada, kai ketvirtą dieną iš eilės valgiau tą pačią sriubą ir pagalvojus, kad gal kažkaip reikėtų praskaidrinti šitą kasdienybę, įdėjau į ją virtų baltų ryžių.

Bet šią savaitę pradėjau grįžti į pasaulį už bibliotekos ribų ir noriu pasidalinti kalėdinių triufelių receptu. Jie labai greitai pagaminami, subtilesnio skonio ir nėra tiesiog įprastai saldūs (kaip, deja, dažniausiai būna su daugeliu desertų).Via:: Ne vištienos kepsnelis

19 Dec

Kerobo ir apelsinų pyragas

Reikės:

1,5 puodelio rupių kvietinių miltų
50 ml kerobo sirupo
1/4 stiklinės rapsų ar kokosų aliejaus
2/3 puodelio vandens arba riešutų pieno
šlakelio aliejaus kepimo skardai patepti
2 šaukštų rudojo cukraus ar 1 šaukšto melasos
1/2 šaukštelio sodos
1 šaukštelio acto
1 didelio apelsino
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio apelsinų žievelių


Paruošimas:

Į dubenį suberti miltus, cukrų, kepimo miltelius ir apelsino žieveles, supilti kerobo sirupą, aliejų ir vandenį (ar riešutų pieną). Viską gerai išmaišyti iki gražios, vientisos ir tirštos tešlos. Suberti sodą, įpilti acto ir dar sykį viską gerai išmaišyti.
Nulupti ir supjaustyti apelsiną riekelėmis (galite tešlai naudoti tarkuotas to pačio apelsino žieveles, jei nebijote, kad jis nupurkštas “kuo nors baisiu”).
Įkaitinti orkaitę iki 180°C.
Nedidelę kepimo skardą ištepti aliejumi. Į formą supilti 1/2 tešlos, ją padengti apelsinų riekelėmis. Tada supilti likusią tešlą ir pyrago paviršių taip pat nukloti apelsinu.
Pašauti pyragą į orkaitę ir kepti vidutiniame aukštyje ~25 minutes.

Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?