25 Feb

Oranžinis risotto


Reikės:

1 puodelio ryžių
1 puodelio kubeliais pjaustyto sviestinio moliūgo
1 morkos
1/2 svogūno
100 ml augalinės grietinėlės
50 ml balto sauso vyno
gabalėlio vegan parmezano
kelių svogūno laiškų
1 daržovių sultinio kubelio
žiupsnelio druskos, pipirų, čiobrelių
šilto vandens
alyvuogių aliejaus kepimui


Paruošimas:

Susmulkinti svogūną, sutarkuoti morką.

Gilioje keptuvėje įkaitinti aliejų (jo nepagailėti!) ir ant lėtos ugnies pakepinti svogūną bei morkas. Šiems suminkštėjus, įpilti puodelį šilto vandens, įmesti sultinio kubelį, išmaišyti ir padidinti ugnį.
Kuomet sultinio kubelis ištirps, sumažinti ugnį, supilti ryžius (juos reiktų prieš tai praplauti vandeniu) ir gerai išmaišyti. Išgaravus vandeniui, supilti vyną, augalinę grietinėlę, suberti moliūgo kubelius, prieskonius ir dar sykį išmaišyti. Keptuvėje vėl nebelikus skysčio, įpilti šlakelį šilto vandens, išmaišyti, ir tą patį kartoti tol, kol daugiaryžis bus paruoštas (suberti ryžiai troškinasi apie 20 minučių).
Pateikti užtarkavus vegan parmezano bei apibarsčius svogūnų laiškais (ar kitomis šviežiomis žolelėmis).
Skanaus!

Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

07 Feb

Stebuklingas kalnas

Vakar kopiau į kalną.
Kai baigėsi žvyrkelis, jau visai netoli keteros, sustojau.

Vienoje kalno pusėje mačiau mūsų miestelį, kitoje, žemai, tvyrojo tamsiai mėlyna Atlanto vandenyno gelmė.

Per keterą vingiavo takelis.

Kartais jis dingdavo po akmenimis, ištirpdavo dulkėtam žvyre, po to vėl atsirasdavo, arba aš tik manydavau, kad jis atsiranda.

Truputį paslydau ir akmenukai nusirito šlaitu barškėdami lyg kokio neapdairaus kalnų keliautojo kaulai, įspėdami, kas bus, jei suklysiu.

Supykino.

Turėjau stabčioti dažniau, galva sukosi, o statėjantys kalno šlaitai spaudėsi vis arčiau beveik nematomo tako.

Pažvelgiau į žemėlapį telefone. GPS veikė, mėlynas taškas parodė, kad iki mano kelionės tikslo, miestelio kitoje kalno pusėje, esu pasistūmėjusi tik per trečdalį atstumo. Bet toks vienišas man pasirodė tas mėlynas taškas! Jokio kelio ar takelio toli toli aplink.

Aš visvien ėjau.

Kartais beveik ropojau, o tais momentais, kai susivaldydavau nepakėlusi akių ir žiūrėdavau tik sau po kojomis, pykinimas ir galvos svaigimas beveik dingdavo. Dairytis aplink galėjau tik per telefono kamerą.

Dar truputį. Dar keletą žingsnių.

Kai ėmė trūkti oro, apsisukau grįžti, kol proto dar užteko suprasti, kad tai tik panikos priepuolis, o ne kokia nors itin pavojinga aukštikalnių liga.

Kai prišliaužiau žvirkelį, užplūdo palengvėjimas ir pasididžiavimas. Jaučiausi priartėjusi prie žmogaus galimybių ribos, labai patobulėjusi, asketė, feministė.
Deja, taip jaučiausi neilgai. Skaityti toliau…

Via:: Bloga veganė

02 Feb

Lengva erotika: veganiškas restoranas "Alive"

Seniai seniai, prieš 12 metų, vargšai Lietuvos veganai pėdindavo į Cento krautuvę ir pirkdavo ten sausus sojos kepsnelius, arba tipendavo į Norfą, kur būdavo galima įsigyti čekiškų augalinio pieno miltelių – mat tie lietuviški gaminti su visiškai neveganišku kazeinu.
Turbūt nedaug kas tuos laikus pamena: juk veganizmas nebuvo nei populiarus, nei žinomas reikalas. O štai šiandien… Burokėlių užkandis su wasabi ledais
Degustaciją pradėjome nuo burokėlių – iš naujo atrastos ir (beveik) visų įsimylėtos lietuviškos daržovės. Kadangi beveik kaip tikra hipsterė burokėlius mylėjau before it was cool, tai tokia pradžia nepatikti tiesiog negalėjo. Švelnūs ir saldūs marinuoti burokėliai, kiek ryškesnio skonio kepti burokėliai, o taip pat ir tempeh gabalėliai mane papirko akimirksniu. Apžavėjo ir kita mano meilė – artišokas, kurį taip paruoštą (marinuotą ir apkeptą?) skanavau pirmą kartą. Wasabi ledai vertė spėlioti apie kažką aštraus ir gniaužiančio kvapą, tačiau pasitiko lengvumas su malonia aštrumo gaida. Kertu lažybų, jog toks užkandis tikrai būtų papirkęs ir mano kukliai valgančią bei aštriai nemėgstančią močiutę ar kokį kitą gastro-nuobodylą, bet burokėliai plius ne sūris (!!!) veikiausiai priverstų pakelti antakį ir įdomesnių skonių ieškotojus.
Grybų sodas (degustacinė porcija)
Antrasis ant stalo atkeliavo grybų sodas. Kaip nerestoraninantis žmogus niekada nesupratau tų putų, ir pilkos spalvos masė Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

29 Jan

Jogurtinis tahini padažas salotoms

Oi, kaip mes laukėm dienų, kai žaliosios sodo gėrybės tiesiog netilps šaldytuve ir galėsim išvien valgyt gaivias saloootas. O kai prasidės uogų sezonas, salotas užgersim puikiaias kokteiliais ir mūsų organizmai pilnai atsigaus po baigiamųjų darbų rašymo… Bet kol kas – apie salotas. Tiksliau, apie gaivų ir paprastą jų padažą, kurį pastaruoju metu labai pamėgom. Savo tekstūra ir skoniu jis šiek tiek primena grietinę, bet

Skaityti toliau…

Via:: Mi ir Do virtuvė

27 Jan

Veganiškas šokoladinis pyragas su okara (sojų išspaudomis)

Po

1 nedideliam pyragėliui reikės:
  • 65 g kvietinių miltų
  • 45 g avižinių miltų
  • 130 g cukraus (bus saldu; jeigu naudosite saldų augalinį pieną – cukraus reikės mažiau)
  • 40 g kakavos miltelių (geriausia būtų „šokoladinė“ nenuriebinta – tikrai praturtina skonį)
  • 1,5 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnio druskos
  • 110 g okaros (sojų pupelių išspaudų)
  • 160 ml augalinio pieno
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • saujos džiovintų spanguolių/razinų/šokolado lašelių
Ką daryti?

Skaityti toliau…

Via:: Mi ir Do virtuvė

27 Jan

Rūkytos ausytės

Pagalvosite – jau visai išsikraustėme iš proto su savo receptėliais?

Ne, iš proto tikrai neišsikraustėme, gal net priešingai – artėjantis pavasaris (taip, dar toli, bet juk greičiau jis nei prieš mėnesį?) įkvėpė pasinerti į labiausiai neištyrinėtus vandenis bei ieškoti pačių netikėčiausių receptų bei veg-alternatyvų.
Tikrai ne vieną kartą ir ne du teko išpažinti savo niekaip neišblėstančią meilę rūkytiems dalykams ar tiesiog dūmo skoniui ir kvapui: pradedant rūkytais prekybcentrių gaminiais (tofu ar sojos dešrelėm) ir baigiant namūdiniais kūriniais, kaip, pvz. favorite tapusi
Pripažįstame, pats užkandis neatrodo itin apetetingai, veikiau pretenduoja į patį negražiausią KVV patiekalą per visą blog‘o gyvavimo istoriją (ei, gruodžio 18 d. mums suėjo 4 metai!). Tačiau ką čia prikūrėme nustebins (gal net sukels pyktį?) visus veganus ir neveganus.
Tie, kas bent kartą buvo kokiame prastame alaus bare ar lietuviškame restoraniūkštyje, ar bent kartą dalyvavo kokiame giminių baliuje, tikrai yra ant stalo prie alaus užkandžių matę rūkytų kiaulių ausų.

Kadangi veganai kitaip nei tie keisti balių dalyviai yra gan padorūs žmonės ir kiaulių ausų nevalgo, specialiai jiems sukūrėme patiekalą iš nekiaulės ausų. T.y. iš auricularia auricula-judae – grybo, dar vadinamo medžio, drebučių ar (ne visai mandagiai) žydo ausimi. Jei bent kartą valgėte grybų kinų restoranuose, tikrai šį puikuolį pažįstate. Ir prekybos Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?

24 Jan

Kopūstai stipriai kitaip

Kažkada padarėme tokį didelį atradimą, kad paprastasis baltasis kopūstas gali būti valgomas ne tik raugintų kopūstų ar kopūstų sriubos pavidalu. Pasirodo, labai skanu jį pakepinti! Tokius keptus kopūstėlius labai mėgstame ir vienus valgyti, ir į makaronus įmaišyti, ir šalia orkaitėje keptų bulvių skanauti. Labai skanus ir greitai paruošiamas patiekalas.

Skaityti toliau…

Via:: Mi ir Do virtuvė

22 Jan

Vegan naujienos "Maximoje"

DĖMESIO! Perspėjimas silpnų nervų veganams! Bus aptarinėjami pusgaminiai, kurie tyčia sukurti kuo panašesni į mėsą, be to, dalis jų pagaminti iš sojos.
Žinoma, galima pradėti nuo jau kliše tapusio pasakojimo, kaip aš dar atsimenu tuos laikus, kai veganiško pasirinkimo Lietuvoje nebuvo ir apie visokias dešreles tekdavo tik svajoti… Arba galima tiesiog pasidžiaugti, kad “Maxima”ir toliau plečia savo asortimentą, skirtą specialiai veganams.
Taigi, visoje Lietuvoje trijų X’ų “Maximose” galima rasti visai nemenką dešrelių, dešrų, kumpių ir burgerių pasirinkimą. (Fotografuota Klaipėdos Akropolio “Maximoje”)

Pats Skaityti toliau…

Via:: Ką valgo veganai?